Gamtos apsauga
Sveika gamtinė aplinka yra tiesiogiai susijusi su žmogaus sveikata, gyvenimo kokybe, biologine įvairove ir vietos ekonomika, todėl jos apsauga yra svarbi tiek gamtai, tiek žmogui, tiek miestui.
Gamta yra pagrindas žmogaus gyvenimo kokybei ir visuomenės gerovei – nuo jos tiesiogiai priklauso mūsų kasdienė aplinka, ištekliai, sveikata. Ji atlieka esmines funkcijas: reguliuoja klimatą, palaiko vandens ir dirvožemio ciklus, užtikrina biologinę įvairovę, apdulkina žemės ūkio kultūras, suteikia rekreacijos bei poilsio galimybes.
Tačiau žmogaus veikla daro vis didesnį spaudimą gamtinėms ekosistemoms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša yra vienas didžiausių pavojų sveikatai Europos Sąjungoje – kasmet dėl jos anksčiau laiko miršta apie 400 tūkst. žmonių, o didžiausia tarša fiksuojama miestuose. 63 % upių ir 64 % ežerų Lietuvoje neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, dažniausiai dėl taršos, perteklinio trąšų naudojimo ir jų patekimo į vandens telkinius, nuotekų išleidimo bei intensyvios ūkinės veiklos poveikio.
Reikšmingi pokyčiai vyksta ir dirvožemyje – per pastaruosius kelis dešimtmečius planeta prarado apie trečdalį derlingos žemės. Intensyvus žemės naudojimas, tarša ir klimato kaita spartina eroziją, mažina organinių medžiagų kiekį ir silpnina dirvožemio gebėjimą kaupti anglį. Kartu dėl buveinių nykimo, taršos, invazinių rūšių ir klimato kaitos sparčiai mažėja biologinė įvairovė – šis rūšių nykimas didžiąja dalimi yra žmogaus veiklos pasekmė.
Todėl gamtos apsauga yra neatsiejama klimato neutralumo, visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės dalis. Švaraus oro ir vandens apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimas ir ekosistemų atkūrimas yra būtini siekiant kurti sveiką, atsparią ir gyventojams palankią aplinką.
Naudingos nuorodos
Situacija
Tauragėje
Tauragės rajonas pasižymi didele gamtine verte – saugomos teritorijos sudaro apie 24,5 % visos savivaldybės ploto (Lietuvos vidurkis – apie 15 %). Rajone yra Pagramančio regioninis parkas, Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas, Visbarų biosferos poligonas, draustiniai, NATURA 2000 teritorijos ir gamtos paveldo objektai. Hidrografinis tinklas taip pat tankus – savivaldybėje teka per 70 upių, yra ežerų ir tvenkinių, o svarbiausios ekologinės ir rekreacinės ašys siejasi su Jūros ir Beržės upių slėniais.
Aplinkos kokybės stebėsena vykdoma pagal 2022–2027 m. aplinkos monitoringo programą, apimančią orą, paviršinius ir požeminius vandenis. 2024 m. oro kokybės tyrimai parodė, kad pagrindinių teršalų ribinės vertės nebuvo viršytos, tačiau didesnės koncentracijos fiksuojamos centrinėje miesto dalyje dėl intensyvaus automobilių eismo. Siekiant geresnio gyventojų informavimo, planuojama diegti nuolatinio oro kokybės stebėjimo įrenginius ir viešo informavimo sistemą.
Paviršinių vandenų tyrimai rodo skirtingą miesto poveikį: Jūros upės ekologinė būklė išlieka gera arba labai gera, Beržės upelyje miesto įtaka ryškesnė, o Trumpės upelyje fiksuojami didžiausi kokybės svyravimai ir aiškesni antropogeninės taršos požymiai. Požeminio vandens stebėsena rodo, kad didžioji dalis tirtų objektų reikšmingos taršos nesukelia, tačiau nuotekų valymo įrenginių teritorijoje nustatytas padidintas poveikis požeminiam vandeniui. Geriamojo vandens kokybė iš esmės atitinka reikalavimus, nors išlieka iššūkių dėl geležies, mangano ir amonio koncentracijų.
Miesto mastu reikšminga ir želdynų situacija. 2025 m. parengta Tauragės miesto želdinių strategija parodė, kad želdynai pasiskirstę netolygiai – jų trūksta dalyje gyvenamųjų rajonų, ypač tankiai užstatytose teritorijose. Didžiausias žaliasis potencialas sutelktas Jūros upės slėnyje, o pagrindinės kryptys siejamos su gatvių žalinimu, viešųjų erdvių želdinimu ir žaliųjų jungčių stiprinimu, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir miesto ekologinį atsparumą.
Projektai
Tauragės miesto želdinių priežiūros informacinis modelis
Sukurtas ir įdiegtas inovatyvus Tauragės miesto želdinių priežiūros informacinis modelis. Projektu siekta modernizuoti ir optimizuoti miesto viešųjų erdvių, ypač želdynų ir žaliųjų plotų, valdymą, pasitelkiant pažangius geografinių informacinių sistemų (GIS) sprendimus. Projektas buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su UAB „Hnit-Baltic“ ir finansuotas pasitelkiant GovTech Lab Lietuva.
Miškasodis Skaudvilėje
2022 m. Tauragės rajono savivaldybė kartu su VšĮ Myliu mišką paskelbė akciją „Iškeisk kavos puodelį į medelį“, kurios metu rajono gyventojai, įmonės ir organizacijos galėjo prisidėti prie didžiausio miškasodžio Tauragės rajone, Skaudvilėje. Projekto metu įmonės ir gyventojai skyrė paramą 7 647 medeliams įveisti. Miškasodžio metu Skaudvilės bendruomenė ir Tauragės rajono bendruomenė pasodino net 1 500 medelių. Likusią dalį pasodino VšĮ Myliu mišką rangovai.
Medžių perkėlimas
2022 m. siekiant išsaugoti būsimo aplinkkelio teritorijoje augančias pušis, 30 pušų buvo persodintos. 3–4 metrų aukščio pušys, kurių amžius apie 7–10 metų, iš miško perkeltos į kelias Tauragės miesto zonas: šalia vaikų žaidimų aikštelės iš pietų pusės, kur vasarą kepindavo saulė bei tarp važiuojamosios dalies ir automobilių stovėjimo aikštelės prie gyvenamųjų namų.
Neutralaus poveikio klimatui savivaldybės iki 2030 m. misija
2022 m. Tauragės rajono savivaldybė pateko į 100 Europos miestų sąrašą, kurie pagal ES misiją „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“ sieks įgyvendinti eksperimentinę inovacijų programą ir iki 2030 m. tapti poveikio klimatui nedarančiomis gyvenamosiomis vietovėmis. Daugiau – Miestų misija.
Buvusios asfaltbetonio bazės teritorijos sutvarkymas
2020 m. užbaigtas buvusios asfaltbetonio bazės teritorijos sutvarkymas siekiant išvengti pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai ir sumažinti pavojingų cheminių medžiagų grunte lygį, išvalyta ir sutvarkyta praeityje užteršta teritorija, kurioje buvo sandėliuojami naftos produktai: benzinas, dyzelinis kuras, tepalai, bitumas ir kt. Teritorijos užterštas gruntas iškastas ir išvežtas į specialias valymo aikšteles. Kasimo vietose atkasus požeminius vamzdynus, iš jų išsiurbti naftos produktai, vamzdynai demontuoti.
Ką galiu
padaryti aš?
Susisiekite
su mumis
