PradinisKlimato kaita

Klimato kaita

Klimato kaita – tai ilgalaikis klimato sistemos pokytis, jau šiandien keliantis vieną didžiausių iššūkių žmonėms, aplinkai ir ekonomikai.

Kas sukelia klimato kaitą?

Klimato kaitą sukelia augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis atmosferoje – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFCs), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3). Atmosferoje susikaupusios ŠESD praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko šilumą ir sukuria efektą, panašų į šiltnamio veikimą.
ŠESD didėjimą atmosferoje lemia žmogaus veiklos, tokios kaip iškastinio kuro deginimas energetikai bei transportui, atliekų šalinimas, pramonės procesai bei žemės panaudojimas – miškų kirtimas, pelkių sausinimas, žemės ūkio praktikos.

Kuo pavojinga klimato kaita?

Klimato kaita yra pavojinga dėl plataus masto pasekmių. Ji lemia besikeičiančias klimato sąlygas, dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius – stiprias audras, potvynius, sausras ir karščio bangas. Šie pokyčiai daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai, žemės ūkiui, vandens ištekliams ir biologinei įvairovei. Be to, kylantis jūros lygis didina potvynių ir žemių praradimo riziką, o ilgesnėje perspektyvoje – ir klimato migracijos tikimybę.

Kaip kovojama su klimato kaita?

Klimato kaita yra kompleksinė problema, kuri reikalauja vieningų pastangų visuose lygmenyse: politiniame, verslo, asmeniniame. Europos Sąjunga įgyvendina Žaliąjį kursą, kuriuo siekia iki 2050 metų tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu. Lietuva, būdama Europos Sąjungos dalimi, taip pat yra įsipareigojusi siekti klimato neutralumo. Prisidėdama prie šių pastangų, Tauragė taip pat siekia tapti klimatui neutralia savivaldybe ir kryptingai diegia sprendimus, mažinančius išmetimus.

Šie tikslai įgyvendinami investuojant į atsinaujinančią energiją, didinant energijos vartojimo efektyvumą, skatinant švaresnius transporto sprendimus, efektyvų atliekų tvarkymą ir žiedinę ekonomiką bei tvarų žemės naudojimą.

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Kai kurie su klimato kaita susiję pokyčiai jau yra neišvengiami, todėl svarbu ne tik mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, bet ir prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų. Prisitaikymas padeda sumažinti esamus ir būsimus nuostolius, apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybes.

Tam gali būti statomi užtvarai ir pylimai nuo potvynių, pritaikomos lietaus ir nuotekų sistemos, griežtinami reikalavimai pastatams rizikos zonose. Žemės ūkyje gali būti diegiami nauji metodai, auginamos sausrai ar kenkėjams atsparesnės augalų ir medžių veislės.
Miestuose svarbų vaidmenį atlieka žaliųjų zonų plėtra – medžių sodinimas, vandeniui nepralaidžių dangų mažinimas, vandens stotelių įrengimas. Tokie sprendimai padeda mažinti karščio poveikį, valdyti liūtis ir gerinti gyvenimo kokybę.

Situacija Tauragėje

Tauragė yra Europos Sąjungos ,,100 klimatui neutralių ir išmanių miestų iki 2030 m.” misijos dalis, kurios siekis – tapti klimatui neutralia savivaldybe.

Tauragės klimato kaitos švelninimas

Tauragė yra Europos Sąjungos ,,100 klimatui neutralių ir išmanių miestų iki 2030 m.” misijos (toliau – Miestų misija) dalis, kurios siekis – tapti klimatui neutralia savivaldybe. Šis tikslas buvo nustatytas dar Tauragės rajono savivaldybės 2021–2030 metų strateginiame plėtros plane, kuris iškėlė tikslą: ,,1.1 tikslas. Užtikrinti švarią aplinką ir tvarų gamtos išteklių naudojimą, siekiant nuo 2025 m.  100 proc. naudoti švarią energiją ir tapti CO2 neutralia savivaldybe‘‘.

Esamos situacijos supratimas yra pirmasis žingsnis siekiant klimato neutralumo.  Dėl to buvo atlikta Tauragės rajono savivaldybės ŠESD išmetimų inventorizacija (grafikas pateiktas skiltyje „Statistika”). ŠESD inventorizacija nustatė, kad atskaitos taško metais – 2018 m. – didžiąją dalį ŠESD išmetimų Tauragės rajono savivaldybėje sudarė transporto sektorius (63.1%), dar 21.3% išmetimų sudaro energetikos sektorius, 12.8% sudaro atliekų sektorius, 2% pramonės procesai bei produktai ir 0.7% sudaro žemės panaudojimo sektorius (kai skaičiuojamas balansas tarp ŠESD sugėrimų ir išmetimų).

Sekantis žingsnis buvo sukurti Tauragės rajono savivaldybės klimato neutralumo strategiją. 2024 m. buvo parengta pirmoji Tauragės rajono savivaldybės klimato neutralumo strategija, su kuria susipažinti galima čia, o 2025 m. strategija buvo patvirtinta Europos Komisijos ekspertų ir Tauragei buvo suteiktas Miestų misijos ženklelis bei pilna prieiga prie programos teikiamų naudų. Daugiau informacijos galima rasti skyrelyje Miestų misija. 

Vykstant pokyčiams savivaldybėje ypač svarbu suprasti, kaip juos vertina gyventojai. 2023 m. buvo atlikta Tauragės rajono gyventojų apklausa, kurioje vertintos nuostatos, elgsena ir požiūris į klimato kaitą bei Tauragės žaliąją politiką. Apklausos rezultatai parodė, kad 75 % gyventojų Žaliąjį kursą laiko svarbiu Tauragės prioritetu, o tiek pat respondentų pažymėjo, jog draugiškumas aplinkai yra svarbi tauragiškio tapatybės dalis. Tuo pačiu 47,4 % apklaustųjų nurodė besijaučiantys nepakankamai įtraukiami į Žaliojo kurso ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimą. Būtent dėl šios priežasties Tauragės rajono klimato neutralumo strategija buvo kuriama bendrakūros principu – įtraukiant vietos gyventojus, verslus, jaunimą, senjorus ir ekspertus. Strategijos rengimo metu vyko vieši renginiai, ekspertiniai susitikimai, dirbtuvės ir kitos veiklos, kurių metu visi norintys galėjo prisidėti prie bendros vizijos, kaip Tauragė gali tapti klimatui neutralia.

 

Tauragės prisitaikymas prie klimato kaitos

Kadangi klimato kaita jau vyksta ir tai veikia mūsų sveikatą, aplinką, infrastruktūrą, privalome ne tik švelninti klimato kaitą, bet ir prie jos prisitaikyti. 2024 m. buvo patvirtintas pirmasis Tauragės rajono prisitaikymo prie klimato kaitos planas. Su planu galima susipažinti čia.

Numatomi pokyčiai Tauragėje švelninat klimato kaitą (mažinant emisijas):

01

Energijos gamyba ir vartojimas taps švaresni ir efektyvesni

– bus plečiamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, diegiamos energijos taupymo priemonės, mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro (daugiau – Energetika)

02

Susisiekimas taps mažiau taršus, patogesnis ir įvairesnis

03

Atliekos bus tvarkomos efektyviau

04

Žemės naudojimas ir gamtinės teritorijos labiau prisidės prie anglies kaupimo

05

Savivaldybės veiklos planavimas ir valdymas taps labiau orientuotas į klimato neutralumą

06

Rezultatas:

Numatomi pokyčiai Tauragėje prisitaikant prie klimato kaitos

01

Miestas taps atsparesnis ekstremaliems orams

– bus stiprinamas pasirengimas karščio bangoms, liūtims, audroms ir potvyniams, diegiamos ankstyvo perspėjimo, civilinės saugos ir rizikų valdymo priemonės.

02

Viešosios erdvės taps vėsesnės ir patogesnės gyventojams

03

Miesto infrastruktūra bus labiau pritaikyta besikeičiančiam klimatui

04

Žalioji ir mėlynoji infrastruktūra taps svarbia miesto planavimo dalimi

05

Gyventojai bus geriau informuoti ir pasirengę klimato rizikoms

06

Sveikatos ir civilinės saugos sistemos bus labiau pasirengusios ekstremalioms situacijoms

07

Prisitaikymas prie klimato kaitos taps nuolatiniu miesto valdymo procesu

08

Rezultatas:

Projektai

01
Prisitaikymo prie klimato kaitos poveikių misija

Prisitaikymo prie klimato kaitos poveikių misija

2023 m. Tauragės rajono savivaldybė prisijungė prie ES Prisitaikymo prie klimato kaitos misijos, kuria siekiama stiprinti miestų atsparumą klimato kaitos poveikiui. Siekiama geriau suprasti klimato kaitos pavojų, geriau prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, išbandyti ir diegti sprendimus, reikalingus atsparumui didinti. 2024 m. buvo sukurtas pirmasis Tauragės rajono prisitaikymo prie klimato kaitos planas

02
Neutralaus poveikio klimatui savivaldybės iki 2030 m. misija

Neutralaus poveikio klimatui savivaldybės iki 2030 m. misija

2022 m. Tauragės rajono savivaldybė pateko į 100 Europos miestų sąrašą, kurie pagal ES misiją „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“ sieks įgyvendinti eksperimentinę inovacijų programą ir iki 2030 m. tapti poveikio klimatui nedarančiomis gyvenamosiomis vietovėmis. Daugiau – Miestų misija

03
„ClimateOS” klimato srities veiksmų planavimo programinė įranga

„ClimateOS” klimato srities veiksmų planavimo programinė įranga

2023 m. gavus finansavimą per GovTech Lab Lietuva, Tauragės rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje įsigijo  programinę įranga klimato srities veiksmų planavimui „ClimateOS”. Ši programinė įranga padės Tauragei planuoti veiksmus siekiant klimato neutralumo, priimti duomenimis grįstus sprendimus bei stebėti pažangą mažinant šiltnamio efektą  sukeliančių dujų išmetimus.

Statistika

ŠESD emisijos pagal sektorius - bazinės emisijos 2018 m.
Inventorizacija nustatė, kad atskaitos taško metais - 2018 m. - didžiąją dalį ŠESD išmetimų Tauragės rajono savivaldybėje sudarė transporto sektorius (63.1%), dar 21.3% išmetimų sudaro energetikos sektorius, 12.8% sudaro atliekų sektorius, 2% pramonės procesai bei produktai ir 0.7% sudaro žemės panaudojimo sektorius (kai skaičiuojamas balansas tarp ŠESD sugėrimų ir išmetimų).
Ar Žaliasis kursas yra svarbus Tauragės prioritetas?
Net 74,9 procentai respondentų visiškai sutinka ar sutinka su teiginiu, kad žaliasis kursas yra svarbus Tauragės prioritetas. 18,2 proc. tyrime dalyvavusiųjų neturi tvirtos nuomonės dėl šio teiginio, o 3,2 procentai su pateiktu teiginiu nesutinka ir 3,7 proc. net visiškai nesutinka.
Ar gyventojai pakankamai įtraukiami į Tauragės rajono Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą?
25,6 procentai respondentų mano, kad jie yra pakankamai įtraukiami į Tauragės rajono žaliojo kurso ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimą. Beveik dvigubai daugiau (47,4 proc.) pažymėjo, kad yra nepakankamai įtraukiami ir 27 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Susisiekite
su mumis

Agnė Petrošiūtė
Administracijos patarėja
Turite pastabų ar idėjų formuojant Tauragės rajono klimato neutralumo kryptį? Susisiekite ir pasidalinkite su mumis. Jūsų nuomonė mums labai svarbi!



    Siųsti žinutę