PradinisKlimato kaita
Klimato kaita

Klimato kaita

Klimato kaita yra ilgalaikis klimato sistemos pokytis. Tai vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių bei pavojų, su kuriuo susiduriame jau dabar.

Kas sukelia klimato kaitą?

Klimato kaitą sukelia augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis atmosferoje – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFCs), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3). Atmosferoje susikaupusios ŠESD praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko šilumą ir sukuria efektą, panašų į šiltnamio veikimą.

ŠESD didėjimą atmosferoje lemia žmogaus veiklos, tokios kaip iškastinio kuro deginimas energetikai bei transportui, atliekų šalinimas, pramonės procesai bei žemės panaudojimas – miškų kirtimas, pelkių sausinimas, žemės ūkio praktikos.

Kuo pavojinga klimato kaita?

Klimato kaita yra pavojinga dėl įvairių jos pasekmių. Tai apima besikeičiančias klimato sąlygas, padidėjusius ekstremalių oro sąlygų atvejus, tokius kaip stipresnės audros ir potvyniai, išauga sausrų ir karščio bangų rizika, kuri gali turėti žalingų padarinių žmonių sveikatai, žemės ūkiui, vandens ištekliams ir biologinei įvairovei. Taip pat pastebimos jūros lygio kilimo grėsmės, kurios gali lemti potvynius ir žemių praradimą. Ilgesnėje perspektyvoje didėja ir imigracijos iš labiausiai klimato kaitos paveikiamų regionų tikimybė.

Kaip kovojama su klimato kaita?

Klimato kaita yra kompleksinė problema, kuri reikalauja vieningų pastangų visuose lygmenyse: politiniame, verslo, asmeniniame. Europos Sąjunga įgyvendina Žaliojo kurso politiką, kuria siekia tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu iki 2050 metų. Lietuva, būdama Europos Sąjungos valstybe, taip pat turi įsipareigojimą tapti neutralaus poveikio klimatui šalimi. Sprendimai apima investicijas į atsinaujinančią energiją, efektyvesnį energijos naudojimą, švarių transporto sprendimų skatinimą, efektyvų atliekų tvarkymą ir žiedinės ekonomikos diegimą, tvarų žemės naudojimą.

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Kai kurie su klimato kaita susiję pokyčiai jau yra neišvengiami, dėl to svarbu ne tik mažinti ŠESD išmetimus, tačiau ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir besikeičiančių klimato sąlygų gali padėti sumažinti esamus ir būsimus nuostolius bei išsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybes. Pavyzdžiui gali būti statomi užtvarai ir pylimai nuo potvynių, pritaikomos nuotekų sistemos, griežtinami reikalavimai pastatams rizikos zonose, veisiamos sausrai ar kenkėjams atsparios pasėlių, medžių veislės, keičiami žemės ūkio metodai. Miestai gali kurti daugiau žalių zonų, sodinti medžius, mažinti kietų ir nepralaidžių dangų kiekį, statyti vandens stoteles.

Situacija Tauragėje

Situacija
Tauragėje

Tauragė pateko į 100 ES klimatui neutralių ir išmanių miestų iki 2030 m. misiją, kurios siekis – tapti klimatui neutralia savivaldybe.

Tauragė pateko į 100 ES klimatui neutralių ir išmanių miestų iki 2030 m. misiją, kurios siekis – tapti klimatui neutralia savivaldybe. Daugiau informacijos galima rasti skyrelyje Miestų misija.

Šis tikslas buvo nustatytas dar Tauragės rajono savivaldybės 2021–2030 metų strateginiame plėtros plane, kuris iškėlė tikslą: ,,1.1 tikslas. Užtikrinti švarią aplinką ir tvarų gamtos išteklių naudojimą, siekiant nuo 2025 m.  100 proc. naudoti švarią energiją ir tapti CO2 neutralia savivaldybe‘‘.

Pirmasis žingsnis siekiant klimato neutralumo – apsiskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus (ŠESD). Atlikta ŠESD ataskaita apskaičiavo kiek ŠESD Tauragės rajone yra išmetama energetikos, susisiekimo, atliekų, pramonės procesų bei produktų ir žemės panaudojimo sektoriuose.

2023 m. buvo įvertintos Tauragės rajono gyventojų nuostatos, elgsena bei požiūris į klimato kaitą ir Tauragės žaliąją politiką. Atlikta apklausa parodė, jog net 75 % teigia, jog žaliasis kursas yra svarbus Tauragės prioritetas, taip pat 75 % apklaustų gyventojų pažymėjo, jog buvimas draugišku aplinkai yra svarbi tauragiškio tapatybės dalis, tačiau 47,4 % apklaustųjų jaučiasi nepakankamai įtraukiami į žaliojo kurso ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimą.

Kadangi klimato kaita jau vyksta ir tai veikia mūsų sveikatą, aplinką, infrastruktūrą, privalome ne tik švelninti klimato kaitą, bet ir prie jos prisitaikyti. 2024 m. buvo patvirtintas pirmasis Tauragės rajono prisitaikymo prie klimato kaitos planas. Su planu galima susipažinti čia.

Projektai

Projektai

01
„ClimateOS” klimato srities veiksmų planavimo programinė įranga

„ClimateOS” klimato srities veiksmų planavimo programinė įranga

2023 m. gavus finansavimą per GovTech Lab Lietuva, Tauragės rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje įsigijo  programinę įranga klimato srities veiksmų planavimui „ClimateOS”. Ši programinė įranga padės Tauragei planuoti veiksmus siekiant klimato neutralumo, priimti duomenimis grįstus sprendimus bei stebėti pažangą mažinant šiltnamio efektą  sukeliančių dujų išmetimus.

03
Prisitaikymo prie klimato kaitos poveikių misija

Prisitaikymo prie klimato kaitos poveikių misija

2023 m. Tauragės rajono savivaldybė prisijungė prie ES Prisitaikymo prie klimato kaitos misijos, kuria siekiama stiprinti miestų atsparumą klimato kaitos poveikiui. Siekiama geriau suprasti klimato kaitos pavojų, geriau prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, išbandyti ir diegti sprendimus, reikalingus atsparumui didinti. 2024 m. buvo sukurtas pirmasis Tauragės rajono prisitaikymo prie klimato kaitos planas

02
Neutralaus poveikio klimatui savivaldybės iki 2030 m. misija

Neutralaus poveikio klimatui savivaldybės iki 2030 m. misija

2022 m. Tauragės rajono savivaldybė pateko į 100 Europos miestų sąrašą, kurie pagal ES misiją „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“ sieks įgyvendinti eksperimentinę inovacijų programą ir iki 2030 m. tapti poveikio klimatui nedarančiomis gyvenamosiomis vietovėmis. Daugiau – Miestų misija

Statistika

Statistika

Pavadinimas
Net 74,9 procentai respondentų visiškai sutinka ar sutinka su teiginiu, kad žaliasis kursas yra svarbus Tauragės prioritetas. 18,2 proc. tyrime dalyvavusiųjų neturi tvirtos nuomonės dėl šio teiginio, o 3,2 procentai su pateiktu teiginiu nesutinka ir 3,7 proc. net visiškai nesutinka.
Gyventojų įtraukimo į žaliąjį kursą pakankamumas
25,6 procentai respondentų mano, kad jie yra pakankamai įtraukiami į Tauragės rajono žaliojo kurso ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimą. Beveik dvigubai daugiau (47,4 proc.) pažymėjo, kad yra nepakankamai įtraukiami ir 27 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Kontaktai

Susisiekite
su mumis

Agnė Petrošiūtė
Administracijos patarėja
Turite pastabų ar idėjų formuojant Tauragės rajono klimato neutralumo kryptį? Susisiekite ir pasidalinkite su mumis. Jūsų nuomonė mums labai svarbi!



    Siųsti žinutę
    Kitos temos

    Susipažinkite su
    kitomis temomis