Žemės naudojimas
Žemės naudojimas yra svarbi klimato kaitos valdymo sritis, apimanti žemės ūkį, miškus, pievas ir kitas ekosistemas. Šios ekosistemos gali padėti mažinti klimato kaitą, nes jos kaupia CO2 ir palaiko natūralius gamtos procesus, tačiau netvariai tvarkomos – jos gali ir išskirti CO2, taip didindamos klimato kaitą.

Žemės naudojimas apima žemės ūkį, miškus, pievas, šlapynes ir kitas gamtines bei pusiau natūralias ekosistemas, kurios lemia, kiek anglies dioksido yra kaupiama arba išskiriama į atmosferą. Tvariai tvarkomos teritorijos gali veikti kaip svarbūs anglies sugėrėjai, o netinkamai naudojamos ar degraduojančios – tapti reikšmingais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltiniais.
Miškų kirtimai, intensyvus dirvožemio dirbimas, pievų suarimas ar šlapynių sausinimas išlaisvina ilgą laiką sukauptą anglį ir silpnina ekosistemų gebėjimą reguliuoti klimatą. Tuo tarpu geros būklės miškai, natūralios pievos, gyvybingas dirvožemis ir atkurtos šlapynės stiprina anglies kaupimą, palaiko biologinę įvairovę ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo.
Žemės naudojimas taip pat glaudžiai susijęs su maisto gamyba ir vietos ekonomika. Tvarios žemės ūkio praktikos, ekologiniai ūkiai, vietinės maisto grandinės ir trumpesni tiekimo keliai gali mažinti aplinkos poveikį, stiprinti dirvožemio būklę ir didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui. Tokie sprendimai prisideda ne tik prie klimato tikslų, bet ir prie kraštovaizdžio, kaimo gyvybingumo bei gyvenimo kokybės išsaugojimo.
Dėl šios priežasties žemės naudojimo sprendimai yra esminė klimato neutralumo dalis – jie reikalauja subalansuoto požiūrio, derinančio aplinkosaugą, ūkinę veiklą ir ilgalaikę teritorijų vertę.
Naudingos nuorodos
Situacija Tauragėje
Žemės ūkis, miškininkystė ir žemėnauda (AFOLU) užima didžiąją Tauragės rajono savivaldybės teritorijos dalį ir yra svarbus klimato neutralumo kontekste. Žemės ūkio naudmenos sudaro apie 49 % savivaldybės ploto, miškai – apie 38 %, šlapynės ir pelkės – apie 3,7 %, o miestai ir gyvenvietės – apie 7,5 %.
AFOLU sektoriaus ŠESD emisijos 2018 m. siekė apie 167,5 tūkst. t CO₂e, tačiau dėl didelio anglies sugėrimo bendras sektoriaus balansas sudaro vos apie 0,7 % visų savivaldybės ŠESD emisijų. Didžiausią emisijų dalį sudaro galvijų fermentacija (apie 35 %), durpių išgavimas pelkėse ir šlapynėse (apie 26 %) bei trąšų naudojimas (apie 20 %). Dėl to šlapynių apsauga ir atkūrimas yra svarbi ilgalaikė klimato politikos kryptis.
Miškų žemė savivaldybėje užima apie 45,25 tūkst. ha (38,4 % teritorijos), o miškingumas per pastarąjį dešimtmetį iš esmės nepakito. Miškai sugeria apie 77 % viso AFOLU sektoriaus anglies, todėl šie sugėrimai laikomi stabiliais ir ilgalaikiais.
2023 m. savivaldybėje deklaruota 50,7 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių 46 % sudaro ariama žemė, o 36 % – ilgalaikės pievos ir ganyklos. Nuo 2018 m. stebimas žemdirbystės intensyvėjimas – ariamos žemės plotai augo, o daugiamečių pievų ir ganyklų plotai mažėjo. Dauguma ūkių yra smulkūs (iki 50 ha), o vidutinis žemės našumo balas (39,2) sudaro prielaidas klimatui palankesniems ūkininkavimo modeliams. Beveik 10 % deklaruotų žemės ūkio naudmenų 2023 m. buvo naudojamos ekologiniam ūkininkavimui, o ekologinių ūkių plotai per pastaruosius metus augo.
AFOLU sektorius Tauragės rajone išlieka svarbus tiek vietos ekonomikai, tiek klimato neutralumo tikslams, nes leidžia derinti žemės naudojimą su anglies kaupimo išlaikymu ir didinimu. Dėl didelio šio sektoriaus potencialo tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimui, tiek anglies sugėrimų stiprinimui, būtina kryptingai taikyti tvarius žemės naudojimo, ūkininkavimo ir ekosistemų atkūrimo sprendimus.
Numatomi pokyčiai Tauragėje
Klimatui palanki gyvulininkystė
Bus skatinamas pašarų ir papildų, mažinančių metano išmetimą, naudojimas gyvulininkystėje, taikomi biologiniai preparatai mėšlo ir srutų apdorojimui, diegiami srutų rūgštinimo ir įterpimo sprendimai, pasitelkiant nacionalines investicines paramos priemones. Šiais veiksmais siekiama mažinti metano ir azoto junginių emisijas iš gyvulininkystės, nekeičiant veiklos masto.
Tvaresnis dirvožemio ir trąšų naudojimas
Ekologinio ir tausojančio ūkininkavimo skatinimas
Konsultavimas, žinių sklaida ir gerosios praktikos
Durpynų ir šlapynių apsauga bei atkūrimas
Miškų įveisimas, atkūrimas ir kokybės gerinimas
Žaliosios infrastruktūros plėtra urbanizuotose teritorijose
Visuomenės švietimas ir vartojimo įpročių kaita
Projektai

VšĮ Ekomaistas
2024 m. Tauragėje startavo VšĮ „Eko maistas“, kuri užtikrina kokybišką, šviežią ir ekologišką maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams. Įgyvendinama trumposios maisto tiekimo grandinės strategija, skatinant tiesioginį bendradarbiavimą su vietiniais ūkininkais bei gamintojais. Tiekiami natūralūs, kuo mažiau perdirbti produktai, atitinkantys aukščiausius kokybės ir saugos standartus.
Ką galiu
padaryti aš?
Susisiekite
su mumis

