Urbanistika ir miesto planavimas
Urbanistika ir miesto planavimas formuoja kasdienę miesto aplinką – kaip judame, leidžiame laiką ir naudojamės erdvėmis, todėl yra esminė žaliojo miesto kūrimo dalis.
Pasaulis urbanizuojasi – daugiau nei pusė pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena miestuose. Auganti urbanizacija ir žmonių telkimasis miestuose sukuria ir galimybes, ir iššūkius – daugiau nei 70 % pasaulio energijos yra suvartojama miestuose, o miestai yra atsakingi už apie 75 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Dėl to miestų planavimas tampa esminiu aspektu kuriant žalius, tvarius ir klimatui atsparius miestus.
Tai, kaip miestas yra planuojamas ir vystomas, lemia kasdienį žmonių gyvenimą – kaip jie juda (daugiau – Susisiekimas), kokioje aplinkoje gyvena ir kaip joje jaučiasi (daugiau – Gamtos apsauga), kur ir kaip susitinka, leidžia laiką bei kuria bendruomenes (daugiau – Bendruomenė). Urbanistiniai sprendimai formuoja ne tik fizinę aplinką, bet ir žmonių pasirinkimus, įpročius bei gyvenimo būdą.
Šiuolaikinis miesto planavimas vis dažniau orientuojasi į kompaktiško miesto principus, siekiant mažinti miesto drėką ir efektyviau naudoti jau urbanizuotas teritorijas. Vietoje plėtros į naujas teritorijas, didesnis dėmesys skiriamas esamų erdvių ir pastatų pernaudojimui, konversijai ir atgaivinimui, kuriant mišrias funkcijas ir gyvybingas miesto dalis. Tai glaudžiai siejasi su 15 minučių miesto koncepcija, kai pagrindinės paslaugos, darbas, ugdymas, laisvalaikis ir žaliosios erdvės yra pasiekiamos trumpu atstumu pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu, mažinant atstumus ir priklausomybę nuo automobilio.
Urbanistika taip pat atlieka svarbų vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos – planuojant žaliąsias ir mėlynąsias erdves, kuriant pavėsius, gerinant lietaus vandens sulaikymą, mažinant karščio salų efektą ir didinant miesto atsparumą ekstremaliems orams. Tokiu būdu urbanistika tampa ne tik miesto vystymo, bet ir klimato kaitos valdymo bei gyvenimo kokybės gerinimo priemone, padedančia kurti miestą, kuriame gera gyventi šiandien ir kuris bus atsparus ateities iššūkiams.
Pagrindiniai klausimai
Kas yra 15 minučių miestas?
15 minučių miesto konceptas – miesto planavimo koncepcija, kuria siekiama, jog daugelis kasdienių poreikių ir paslaugų, tokių kaip darbovietė, švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, apsipirkimo ir laisvalaikio vietos būtų pasiekiamos 15 minučių atstumu pėsčiomis, viešuoju transportu ar dviračiu iš bet kurios miesto vietos. Tokiu būdu siekiama mažinti automobilių spūstis, gerinti gyventojų gerovę ir gyvenimo kokybę.
Kas yra karščio salos efektas?
Kas yra žalioji infrastruktūra?
Kas yra tvari statyba?
Kas yra universalus dizainas?
Situacija Tauragėje
Tauragės miesto urbanistinė struktūra susiformavo per kelis skirtingus istorinius laikotarpius. Iki Pirmojo pasaulinio karo miestas vystėsi kaip prekybinis ir pasienio centras prie Jūros upės, tačiau per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus didelė miesto dalis buvo sunaikinta. Sovietinės okupacijos metais Tauragė buvo atstatoma pagal funkcinio modernizmo principus, todėl šiandien miesto centre susipina istoriniai akcentai ir sovietmečio bei vėlesni užstatymo sluoksniai, o urbanistinė struktūra pasižymi fragmentiškumu.
Šiandien Tauragėje vyrauja žemas apgyvendinimo tankis ir individualus užstatymas. 2018 m. 1–2 butų gyvenamieji namai sudarė 93,9 % visų gyvenamųjų pastatų, o jų plotas – 69,2 % viso gyvenamojo fondo. Vidutinis gyventojų tankis užstatytose teritorijose siekia 22,33 gyv./ha, kai rekomenduojamas minimalus tankis yra 30 gyv./ha, o ilgalaikėje perspektyvoje siekiama 50 gyv./ha. Tuo pačiu 2024 m. net 62 % išduotų statybos leidimų buvo skirti statyboms neužstatytose teritorijose, o tai rodo miesto plėtros kryptį į išorę ir miesto drėkos tendenciją.
Atsižvelgiant į tai, Tauragės miesto bendrojo plano sprendiniuose pabrėžiama, kad siekiant tapti neutralaus poveikio klimatui miestu, prioritetas turėtų būti teikiamas esamų teritorijų modernizavimui, rekonstravimui, konversijai ir užstatymo kompaktinimui, o ne naujai plėtrai.
Svarbi miesto planavimo dalis yra žalioji ir mėlynoji infrastruktūra. 2024 m. parengta Tauragės miesto žaliosios infrastruktūros poreikio analizė, paremta duomenimis ir gyventojų apklausa, padėjo identifikuoti teritorijas, kuriose trūksta želdynų, pavėsio ir geresnės aplinkos kokybės. Tuo pačiu išryškėjo pagrindiniai rekreacijos branduoliai – Jūros ir Beržės upių pakrantės, miesto parkai ir centrinės aikštės, kurios yra svarbios kasdieniam poilsiui ir miesto gyvenimo kokybei.
Esama urbanistinė struktūra atskleidžia, kad tolesnė miesto raida priklauso nuo sprendimų kaip bus naudojamos jau urbanizuotos teritorijos, formuojamos viešosios erdvės ir integruojama žalioji infrastruktūra.
Numatomi pokyčiai Tauragėje
Esamos žaliosios infrastruktūros išsaugojimas ir stiprinimas
– bus saugoma, prižiūrima ir stiprinama esama žalioji infrastruktūra, įskaitant miesto želdynus, upių pakrantes ir kitus gamtinius elementus. Numatyta vykdyti upelių renatūralizaciją ir rekreacijos potencialo didinimą, atkuriant natūralias formas, ekosistemas ir hidrologinius ciklus, taip pat stiprinti esamus želdynus, didinant jų rūšinę ir funkcinę įvairovę bei gerinant priežiūrą.
Naujos žaliosios infrastruktūros kūrimas ir integravimas į miesto audinį
Daugiabučių, švietimo įstaigų ir viešųjų pastatų aplinkos žalinimas
Tvarūs vandentvarkos ir prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimai
Miesto centro ir istorinių erdvių atgaivinimas
Vaikštomo miesto kūrimas
Viešųjų erdvių planavimas pagal universalaus dizaino principus
Projektai
Bažnyčių gatvės atnaujinimas
Bažnyčių gatvė – svarbi Tauragės miesto dalis, kurioje kasdien susitinka skirtingi žmonės, istorijos ir gyvenimo būdai. BLUMA architektų ir urbanistų komanda, drauge su Tauragės savivaldybe ir miesto žmonėmis, leidžiasi į Bažnyčių gatvės pokyčių kelionę. Tauragės gyventojai kviečiami teikti savo nuomones ir idėjas dėl gatvės pokyčių. Daugiau informacijos galima rasti čia
Tauragės miesto žalinimo planas
2025 m. parengtas Tauragės miesto žalinimo planas. Juo numatytas vientiso želdynų tinklo kūrimas, gamtinio karkaso stiprinimas, kietųjų dangų mažinimas, žaliųjų stogų ir vertikalių želdinių plėtra. Plane akcentuojama klimato kaitos poveikio švelninimo priemonės, viešųjų erdvių pritaikymas gyventojų poreikiams ir patrauklios aplinkos kūrimas. Su dokumentu galima susipažinti čia.
„Tauragė: Žaliojo miesto vizijos“ KTU architektūros studentų darbų paroda
2023 m. bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto architektūros studijų studentais buvo tyrinėtos Tauragės ateities urbanistinės vizijos ir žalioji miesto transformacija. Studentai tyrinėjo įvairius miesto iššūkius, Tauragės istorinę, ekonominę, gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką, bei kūrė miesto planavimo strategijas. Su projekto rezultatais galima susipažinti čia.
Prisitaikymo prie klimato kaitos poveikių misija
2023 m. Tauragės rajono savivaldybė prisijungė prie ES Prisitaikymo prie klimato kaitos misijos, kuria siekiama stiprinti miestų atsparumą klimato kaitos poveikiui. Siekiama geriau suprasti klimato kaitos pavojų, geriau prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, išbandyti ir diegti sprendimus, reikalingus atsparumui didinti. 2024 m. buvo sukurtas pirmasis Tauragės rajono prisitaikymo prie klimato kaitos planas.
Renovation of Church Street
Church Street is an important part of Tauragė city, where different people, stories, and lifestyles meet daily. The team of BLUMA architects and urban planners, together with Tauragė Municipality and the city’s residents, is embarking on a journey of change for Church Street. Tauragė residents are invited to submit their opinions and ideas regarding the street’s transformation. More information can be found here.
Tauragės miesto želdinių priežiūros informacinis modelis
Sukurtas ir įdiegtas inovatyvus Tauragės miesto želdinių priežiūros informacinis modelis. Projektu siekta modernizuoti ir optimizuoti miesto viešųjų erdvių, ypač želdynų ir žaliųjų plotų, valdymą, pasitelkiant pažangius geografinių informacinių sistemų (GIS) sprendimus. Projektas buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su UAB „Hnit-Baltic“ ir finansuotas pasitelkiant GovTech Lab Lietuva.
Įkurtas Pikniko parkas
Projektas „Pikniko parkas“ – dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva, kurią pasiūlė ir išrinko Tauragės rajono gyventojai, o įgyvendino Tauragės rajono savivaldybė. 2022 m. naujajame parke pasodinti medeliai, pastatyti, suolai ir stalai, įrengtos lauko kepsninės, o ateityje planuojama ir žaidimų aikštelė mažiesiems. Į parką patogu atvykti ne tik pėsčiomis, bet ir dviračiu – aplinkai draugišką transporto priemonę galima prirakinti prie parke įrengto dviračių stovo.
Neutralaus poveikio klimatui savivaldybės iki 2030 m. misija
2022 m. Tauragės rajono savivaldybė pateko į 100 Europos miestų sąrašą, kurie pagal ES misiją „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“ sieks įgyvendinti eksperimentinę inovacijų programą ir iki 2030 m. tapti poveikio klimatui nedarančiomis gyvenamosiomis vietovėmis. Daugiau – Miestų misija.
Automobilių aikštelės pagal žaliosios infrastruktūros principus
Prie daugiabučių gyvenamųjų namų Gedimino g. 6 ir 8 bei Žemaitės g. 3 suprojektuota 50 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Vadovaujantis parengtomis Žaliosios infrastruktūros rekomendacijomis, aikštelėje įrengtas biolatakas lietaus vandens surinkimui, stovėjimo vietos įrengtos iš vandeniui laidžių betono trinkelių, aikštelėje ir greta jos pasodinti medžiai bei krūmai.
Vaizduotės vingiai
2022 m. Tauragėje vyko projektas „Vaizduotės vingiai“. Projekto tikslai buvo skirtingais dalyvavimo lygmenimis įtraukti savivaldybės gyventojus, skatinti jų vaizduotę ir įvairiais fasilitavimo būdais padėti išryškinti bendras kryptis tolimesniam buvusio hipodromo teritorijos vystymui. Su projekto rezultatais galima susipažinti čia.
Kartų (Zumpės) parko sutvarkymas
2016 m. pradėtas Kartų (Zumpės) parko sutvarkymas. Suformuoti nauji želdynai, įrengti pasivaikščiojimo takai, apšvietimas, pastatyti suoliukai, dviračių stovai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės bei kiti laisvalaikio objektai. Šis parkas yra tankiausiai apgyvendintoje miesto dalyje, dėl to parko atnaujinimas yra svarbus objektas sveiko, aktyvaus laisvalaikio bei bendruomeniškumo skatinimui.
Susisiekite
su mumis
