Atliekos ir žiedinė ekonomika
Atliekos ir žiedinė ekonomika yra svarbi žaliojo miesto kūrimo dalis, lemianti kaip yra naudojami ištekliai ir apimanti visą išteklių ir daiktų gyvavimo ciklą – nuo vartojimo iki pakartotinio naudojimo ir perdirbimo.
Atliekų kiekiai nuolat auga – pagal 2022 m. duomenis vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sugeneruoja apie 483 kg atliekų per metus, ir šis skaičius toliau didėja. Dėl to atliekų tvarkymas tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir išteklių naudojimo bei ekonominio tvarumo klausimu.
Žiedinė ekonomika siekia pakeisti tradicinį „pagaminti–naudoti–išmesti“ modelį, kad ištekliai būtų naudojami kuo ilgiau, o atliekos grįžtų į apyvartą kaip antrinės žaliavos, mažinant žaliavų poreikį ir neigiamą poveikį aplinkai.
Šis požiūris grindžiamas atliekų hierarchija, kuri nustato atliekų tvarkymo prioritetus: pirmiausia siekiama mažinti atliekų susidarymą, vėliau – skatinti pakartotinį naudojimą, po to – perdirbimą, kai atliekos paverčiamos antrinėmis žaliavomis. Tik jei šie sprendimai neįmanomi, taikomas energijos atgavimas, o šalinimas sąvartynuose laikomas paskutine ir mažiausiai pageidaujama priemone.
Perėjimą prie žiedinės ekonomikos aktyviai skatina ir Europos Sąjunga – numatyta, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 65 % komunalinių atliekų ir 75 % pakuočių atliekų būtų perdirbama, o į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 10 % visų atliekų. Šie tikslai formuoja bendrą kryptį savivaldybėms, verslui ir gyventojams.
Pagrindiniai klausimai
Kodėl verta rūšiuoti atliekas?
Rūšiuoti verta ir todėl, nes į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos yra išvežamos nemokamai – jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja gamintojų ir importuotojų organizacijos. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus mišrių atliekų konteinerius, už kurių išvežimą ir sutvarkymą sumokame mes – gyventojai.
Ar tikrai išrūšiuotos atliekos sumetamos į vieną mašiną?
Kaip tinkamai rūšiuoti atliekas?
Kur galiu palikti nebereikalingus, tačiau dar tinkamus naudoti daiktus?
Situacija Tauragėje
Atliekų ir nuotekų sektorius sudaro 12,8 % visų Tauragės rajono savivaldybės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų (2018 m.), todėl yra reikšminga sritis siekiant klimato neutralumo. Didžiausią šio sektoriaus emisijų dalį lėmė atliekų šalinimas sąvartyne – 61,8 %, nuotekų tvarkymas – 29,1 %, o atliekų biologinis apdorojimas – 9,1 %. Atliekų deginimas sudarė mažiau nei 1 % emisijų, nes tik nedidelė dalis išrūšiuotų atliekų perduodama deginimui, kuris vykdomas kitų savivaldybių teritorijose.
Šie duomenys rodo, kad didžiausias emisijų mažinimo potencialas atliekų sektoriuje siejamas su atliekų šalinimo sąvartyne mažinimu, geresniu atliekų rūšiavimu, įskaitant biologiškai skaidžių atliekų atskyrimą, bei nuotekų tvarkymo sprendimų tobulinimu. Šiuo metu savivaldybės atliekų tvarkymo infrastruktūroje nėra biologinio apdorojimo įrenginių, todėl biologiškai skaidžios atliekos turi didesnį poveikį ŠESD emisijoms. Sprendimai dėl biologinio apdorojimo infrastruktūros plėtros yra svarstomi ir analizuojami.
Atliekų tvarkymo sistemos plėtra Tauragės rajone vykdoma vadovaujantis atliekų hierarchijos principais, prioritetą teikiant atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, o šalinimą sąvartyne paliekant kaip paskutinę priemonę. Šios kryptys nuosekliai integruojamos į savivaldybės planavimo sprendimus ir atliekų tvarkymo sistemos vystymą.
Aktualūs dokumentai
Numatomi pokyčiai Tauragėje
Atliekų rūšiavimo sistemos plėtra ir kokybės gerinimas
– bus plečiamas antrinių žaliavų ir tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo tinklas viešose vietose ir gyvenamosiose teritorijose, didinamas konteinerių prieinamumas, stiprinama komunalinių atliekų sudėties kontrolė. Taip pat bus plėtojama didelių atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūra ir modernizuojamos rūšiavimo linijos, siekiant didinti perdirbimui tinkamų atliekų srautus.
Pakartotinio naudojimo ir žiedinių sprendimų stiprinimas
Biologiškai skaidžių ir žaliųjų atliekų tvarkymo plėtra
Atliekų šalinimo poveikio mažinimas ir energijos panaudojimas
Atliekų surinkimo ir logistikos efektyvinimas
Nuotekų tvarkymo infrastruktūros modernizavimas
Gyventojų informavimas, prevencija ir elgsenos pokyčiai
Rezultatas:
Projektai
Žiedinės ekonomikos edukacinė erdvė „Padėk“
Tauragės nepavojingų atliekų sąvartyne atidaryta edukacinė erdvė „Padėk“ skirta padėti visuomenei geriau suprasti atliekų tvarkymą, rūšiavimą ir tvaraus gyvenimo principus. Edukacinė erdvė „Padėk“ atvira visiems – mokiniams, įmonėms, bendruomenėms ir organizacijoms. Daugiau informacijos bei kaip užsiregistruoti edukacijai galima rasti čia.
Neutralaus poveikio klimatui savivaldybės iki 2030 m. misija
2022 m. Tauragės rajono savivaldybė pateko į 100 Europos miestų sąrašą, kurie pagal ES misiją „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“ sieks įgyvendinti eksperimentinę inovacijų programą ir iki 2030 m. tapti poveikio klimatui nedarančiomis gyvenamosiomis vietovėmis. Daugiau – Miestų misija.
Atskiras augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekų surinkimas
Nuo 2024 m. pradedamas atskiras augalinė kilmės maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Tuo siekiama atskirti maisto atliekas nuo mišrių komunalinių atliekų srauto ir iš jų gaminti kompostą. Daugiau informacijos galima rasti paspaudus nuorodą. Kaip teisingai rūšiuoti atliekas galima rasti čia.
Atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra
Nuo 2016 m. vykdomas projektas „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, kuriuo siekiama išplėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo ir paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą regione. Įrengtos 34 požeminių ir 52 antžeminių konteinerių aikštelės, 48 tekstilės konteineriai, eksploatuojama 1 didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė, joje veikia pakartotiniam naudojimui tinkamų daiktų dalinimosi stotelė „Padėk“, eksploatuojama žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė bei baigiamas įrengti maisto / virtuvės atliekų apdorojimo pastatas.
Statistika
Ką galiu
padaryti aš?
Susisiekite
su mumis
